Darnus vystymasis. Aplinkosauga

Darnus vystymasis. Aplinkosauga

VU Ekonomikos fakulteto doc. Z. Gineitienės pasiūlyta tema diskusijai „Darnus vystymasis. Aplinkosauga“

Gyvename kritinio pasirinkimo laikotarpyje, kuomet tik nuo mūsų žinių ir noro keistis priklauso žemės ir žmonijos ateitis. Kad permainos yra gyvybiškai būtinos rodo ne tik statistika apie klimato kaitą, nykstančius natūralius išteklius, bioįvairovę, socialinę atskirtį, skurdą ir kitas problemas.

Besikeičiantis požiūris į žmogaus santykį su gamta ir su kitais žmonėmis, skatina permainas įvairiose srityse, pradedant gyvenimo būdo pokyčiais ir baigiant sudėtingomis technologinėmis naujovėmis.

Lietuvai tapus ES nare, o mums jos piliečiais, darnus vystymasis tarp ekonomikos, ekologijos ir visuomenės leidžia patenkinti šios kartos poreikius neatimant galimybės iš ateities kartų. Darnus vystymas, paremtas gamtos dėsniais, kurių žmogus nenorėtų pažeisti, norėdamas užtikrinti sistemos patvarumą ir žmogaus tęstinumą šioje planetoje, kartu užtikrinant socialinį teisingumą ir ekonominę gerovę. Todėl darnaus vystimosi problema diskutuotina pasitarime su Europos piliečiais.

Kadangi Lietuvoje 2010 metais planuojama uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, visiems Lietuvos piliečiams iškyla opi problema: kokią energiją naudosim ateityje, kad neterštume gamtos ir ją švarią išsaugotume ateities kartoms, ir kokius švarius ir pigius elektros energijos šaltinius naudosime ateityje?

ES yra numačiusi, kad Lietuva turi pagaminti iki 2010 metų 12 proc. energijos iš alternatyvių energijos šaltinių. Alternatyvios energijos šaltiniai jau seniai naudojami ES. Metinė saulės kolektorių apyvarta nuo 1970 m. pabaigos iki 1993 m. siekė Europoje 0,3 mln.kv.m, o 2005 metais išaugo iki 2,0 mln.kv.m. Pirmosios vėjo jėgainės buvo pradėtos naudoti 1920 metais. Lietuva turi daug didesnius geoterminės energijos išteklius nei Skandinavijos šalys, kuriose tokios šildymo sistemos labai populiarios. Lietuvoje taip pat ši energijos rūšis jau naudojama. Baltijos jūroje pakankamai vėjo, o pastačius galingą vėjo jėgainių kompleksą Lietuva galėtų apsirūpinti elektros energija be pašalinių jėgainių ir įgytų energetinę nepriklausomybę. Kodėl neišvysčius Lietuvoje vėjo, saulės ir kitų rūšių energetikos? Diskutuokime.


Pritariu docentes nuomonei. tenka apgailestauti, kad musu valdzia neskiria pakankamai demesio alternatyviu energijos saltiniu naudojimui ir neskatina piliecius naudoti atsinaujinancius energijos saltinius.

Saunus pastebejimai... Manau, kad reikia daryti labai dideles permainas visoje ES. Kadangi atsinaujinanciu istekliu technologijos tikrai labai smarkiai patobulejusios, manau reikia nedelsiant statyti tas elektrines, gamyklas ir t.t. Be to, kadangi jau israsti ir elektra ir vandeniliu (ir atrodo vandeniu) varomos masinos, tai mums pirmiems reikia pradet kuo greiciau vystit sias technologijas ir perdirbt siuolaikinius automobilius i butent tokius. Investavus i tai, mes staigiai atsiribotume nuo kitu (prie naftos prisirisusiu) saliu ir pakeltume savo ekonomini ir kitoki gyvenima. Tai dar labai aktualu, nes jau dabar tirpsta ledynai ir syla klimatas (nenaturaliai ir ne periodiskai), o mazinant tu kenksmingu zaliavu naudojima duju kiekis atmosferoje nesumazes... Reikia nedelsiant viska pertvarkyt, idiegt naujas technologijas ir baigt terst aplinka (gamta). Tik taip imanoma isgelbet save nuo tersalu, dideles priklausomybes (zalingiems istekliams) ir nuo saves paciu dusinimo...
Diskutuojam!!! :)