Europos Parlamento nario Šarūno Biručio nuomonė dėl finansų krizės sprendimo
Su ekonomikos recesija susiduria daugelis valstybių. Kiekvienoje finansų krizė pasireiškia nevienodai, todėl ir priemonių reikia skirtingų. Tačiau turi būti solidarūs ir koordinuoti ES veiksmai. Kad jie yra, įrodė Europos Komisijos pristatytas ekonomikos gelbėjimo planas, kuriuo valstybių narių ekonomikoms skiriama 30 mlrd. eurų injekcija.
Vienas iš EK pasiūlymų turėtų būti ypač naudingas Lietuvai. Iki 5 mlrd. eurų numatoma skirti ES energetikos jungtims. Didelė šių lėšų dalis tektų Baltijos regionui, žinoma, ir Lietuvai.
Europoje sutarta, kad reikia kiek įmanoma skaidrinti apskaitos standartus, griežtinti reitingų agentūrų atsakomybę, stengtis suvaldyti nepamatuotą bendrovių vadovų riziką ir skirti finansines nuobaudas už tokį rizikavimą. Pirmuosius žingsnius gyventojai jau pajuto – minimali indėlių draudimo suma siekia 100 tūkst. eurų.
Valstybės skatinamos investuoti į inovacijas, įgūdžius, produktyvumą.
Akivaizdu, kad šiuo nelengvu laikotarpiu laimės tas, kas investuos į inovatyvią ekonomiką ir žmones.
Jėgas bando sutelkti ne tik 27 ES valstybės. Didžiojo dvidešimtuko – galingiausių pasaulio valstybių ir ES – susitikime šiemet lapkričio 14-15 dienomis valstybės irgi parodė solidarumą. Susitarta iki kovo numatyti konkretesnius veiksmus pasaulinei finansų krizei ir ekonomikos recesijai įveikti. Turėkime omenyje, kad solidarumą parodė šalys, apimančios 90 proc. pasaulio ekonomikos, 80 proc. – pasaulio prekybos apimčių ir atstovaujančios dviems trečdaliams visų planetos gyventojų.
Panašu, kad geru pavyzdžiui pasauliui galėtų būti kinai. Kinijos vyriausybė 700 mlrd. JAV dolerių nusprendė skirti infrastruktūrai kurti, mažų ir vidutinių įmonių paskoloms. Siekiama, kad lėšos atitektų tiesiogiai žmonėms. Vyriausybė pati didina išlaidas, kad stimuliuotų ekonomiką, nes didinamais mokesčiais sumažintas vartojimas dar labiau skatina ekonomikos sąstingį.
Prancūzija jau paskelbė skirsianti apie 19 mlrd. eurų pramonei gelbėti, o Vokietija tvirtino per dvejus metus žada infrastruktūros darbams skirti 32 mlrd. eurų.
Laimės valstybės, sukūrusios geriausius planus ir pirmosios išbėgusios į finišą. Esu įsitikinęs, kad tai bus Europos Sąjungos šalys.
The ECC national debates have ended in April 2009. You may now debate the final 15 recommendations on the European portal
Europos Parlamento nario Šarūno Biručio nuomonė dėl finansų krizės sprendimo
Su ekonomikos recesija susiduria daugelis valstybių. Kiekvienoje finansų krizė pasireiškia nevienodai, todėl ir priemonių reikia skirtingų. Tačiau turi būti solidarūs ir koordinuoti ES veiksmai. Kad jie yra, įrodė Europos Komisijos pristatytas ekonomikos gelbėjimo planas, kuriuo valstybių narių ekonomikoms skiriama 30 mlrd. eurų injekcija.
Vienas iš EK pasiūlymų turėtų būti ypač naudingas Lietuvai. Iki 5 mlrd. eurų numatoma skirti ES energetikos jungtims. Didelė šių lėšų dalis tektų Baltijos regionui, žinoma, ir Lietuvai.
Europoje sutarta, kad reikia kiek įmanoma skaidrinti apskaitos standartus, griežtinti reitingų agentūrų atsakomybę, stengtis suvaldyti nepamatuotą bendrovių vadovų riziką ir skirti finansines nuobaudas už tokį rizikavimą. Pirmuosius žingsnius gyventojai jau pajuto – minimali indėlių draudimo suma siekia 100 tūkst. eurų.
Valstybės skatinamos investuoti į inovacijas, įgūdžius, produktyvumą.
Akivaizdu, kad šiuo nelengvu laikotarpiu laimės tas, kas investuos į inovatyvią ekonomiką ir žmones.
Jėgas bando sutelkti ne tik 27 ES valstybės. Didžiojo dvidešimtuko – galingiausių pasaulio valstybių ir ES – susitikime šiemet lapkričio 14-15 dienomis valstybės irgi parodė solidarumą. Susitarta iki kovo numatyti konkretesnius veiksmus pasaulinei finansų krizei ir ekonomikos recesijai įveikti. Turėkime omenyje, kad solidarumą parodė šalys, apimančios 90 proc. pasaulio ekonomikos, 80 proc. – pasaulio prekybos apimčių ir atstovaujančios dviems trečdaliams visų planetos gyventojų.
Panašu, kad geru pavyzdžiui pasauliui galėtų būti kinai. Kinijos vyriausybė 700 mlrd. JAV dolerių nusprendė skirti infrastruktūrai kurti, mažų ir vidutinių įmonių paskoloms. Siekiama, kad lėšos atitektų tiesiogiai žmonėms. Vyriausybė pati didina išlaidas, kad stimuliuotų ekonomiką, nes didinamais mokesčiais sumažintas vartojimas dar labiau skatina ekonomikos sąstingį.
Prancūzija jau paskelbė skirsianti apie 19 mlrd. eurų pramonei gelbėti, o Vokietija tvirtino per dvejus metus žada infrastruktūros darbams skirti 32 mlrd. eurų.
Laimės valstybės, sukūrusios geriausius planus ir pirmosios išbėgusios į finišą. Esu įsitikinęs, kad tai bus Europos Sąjungos šalys.