Narkotikai + alkoholis Lietuvoje ir svetur (sveikata, finansai, švietimas, šeima)

Narkotikai + alkoholis Lietuvoje ir svetur (sveikata, finansai, švietimas, šeima)

Kokią įtaką Lietuvos gyventojams turi alkoholio reklama ir narkotikų platinimas? Ar tai yra problema Lietuvoje? Kaip alkoholis ir narkotikai įtakoja gyvenimą? Jei imamasi priemonių, ar nėra jos vangios ir kodėl? Kokią įtaką turi gautos iš kvaišalų-svaigalų prekybos pajamos  Lietuvos ir kitų ES šalių biudžetui? Kokią įtaką alkoholio ir narkotikų prekyba turi jaunimui ir Lietuvos ateičiai? Kokia situacija svetur ir kaip jie tvarkosi?

 


Matau kokia itaka daro alkoholio reklama ypac jaunimui ir ypac jauniom merginom kurios tik nori tapti kaip reklamos dalyves. Nori buti grazios, mylimos, apsuptos vyru demesio. Reikia kalbeti ne tik apie reklama bet kaip lietuviu serialai skatina alkoholio vartojima. Ziurint lietuviskas laidas susidaro ispudis kad kavine arba baras yra vienintele vieta kur galima susitikti, posedziauti, "kabinti" merginas t.t. Prie kavos visada "brendis" o jei ne kava tai butinai alaus bokalas. Kada pagaliau suprasime, kad tai veikia musu vaikus. Kodel nekalbama apie alkoholizmo problema jaunimo tarpe? nepatogu, nepelnininga nes kazkam labai naudinga, kad musu vaikai kuo anksciau pradetu vartoti alkoholi, galima ta pati sakyti apie cigaretes.

Miestas yra miestas bet rajonuose priklausomybe nuo svaigalu yra rimta problema, kuria visi (valdzia, mokytojai, netgi tevai) nenori pripazinti, nezino kaip spresti. Bet jeigu nespresime ta problema tik augs ir augs ir mes prarasime jaunus zmones, jauni zmones kurie bus sugadinti. Nemanau, kad problema unikali Lietuvai ir jau reiketu spresti kartu su musu kaimynais, su kitomis ES salimis.

Nuo reklama skatina vartoti alkoholi, o aplinka. Alkoholi vartoja ir svaiginasi ne tie, kurie ziuri televizija ir mato alkoholio reklama, o geria tie, kurie neturi kuo uzsiimti. Kaip rodo kitu saliu patyrimas su uzdraudimu alkoholio - paskatino alkoholio prekyba jodojoje rinkoje. Prisiminkime nesenus laikus, kai Andropovas uzdraude alkoholio varojima ne tik darbo vietose, bet ir asmenims iki 21 metu. Nieko is to draudimo gero nebuvo - visi bego pirkti "pilstuko" pas bobute.
O dabar jaunimas miestuose gal maziau vartojo alkoholio, bet daugiau vartoja kvaisalu, kurie atejo i Lietuva is kitu saliu. Kaimas jau baigia nusigerti, nes nemato jokiu perspektyvu....

Antanas

Anot specialistų, palaikančių alkoholio pardavimo ir reklamos ribojimą, pernai metų duomenys rodo, kad pirmą kartą po kelių dešimtmečių lietuvių tautos girtavimo tendencijos ima džiuginti. Nors vis dar beveik dvigubai viršijame saugų ES vidurkį, alkoholio vartojimo mastai sumažėjo beveik 10 proc. ir dabar siekia 13,2 l vienam gyventojui, o valstybė alkoholio sukeltai psichozei gydyti sutaupė per milijoną litų. Istrauka is Delfi.lt

Bravo Lietuvai bet kazkaip sunku patiketi. Vel tris iseigines paziurekime kaip musu draugai, kaimynai, bendradarbiai sves didesne dalis bent viena is triju dienu gers.

J0s tikrai esat tokie naivus, kad jei jau sumažėjo alkoholio paradvimai, tai yra labai gerai? Kaip svaiginosi lietuviai taip ir svaiginasi. Paprasčiausia jaunimas po truputi pereina ant lengvų narkotikų (kurių kaina klbuose beveik susilygino su lengvo alkoholio kaina). ir manot tai geriau? aš nemanau. Vyresni pereina ant kontrobandines ir pilstuko, taip nesurenkami mokesčiai.
Vat, kad trūksta tvarkos: dėl alkoholio pardavimo nepilnamečiams ir dėl per menkos kontrolės girtų automobilistų, tai faktas. Seniau būdavo kiekviena savaitgalį reida - nepravažiuosi pro miesta nesutabdytas policijos. O dabar važinėk skersai išilgai ir kol nors į ką nors neatsitrenksi tol gali važinėtis.
O kad ilgąjį savaitgalį žmonės po sunkios darbo savaitės šiek tiek atsipalaiduoja ir iš to daryt trdagedija, tai ką aš žinau. Jug jei jie uždirba, kad gali nuspirkt tai lai svaiginasi. Ir nematau jokių dėl to problemų

Dabar mokyklos turi galimybę vykdyti įvairius prevencinius projektus. Beda ta , kad problema negali buti išspręsta atsietai nuo viso gyvenimo ir nuo kitu problemų. Pirmiausia - auklejimas seimose. Yra didele tikimybe , kad jei geria tevai, tai gers ir vaikai. Nors būna ir išimčių arba priešingų atvejų. Antra - užimtumas ir vertybės ( kurias turetų įskiepyti tėvai, o jiems tame pagelbėti mokykla). Trečia - ypač aktuali problema - vertybės , kurios deklaruojamos žiniasklaidos priemonių pagalba. Tai išties daro didelią įtaką ,ypač jaunimui. Man atrodo , kad šiuo atžvilgiu žiniaskalaidos atstovai elgiasi labai neatsakingai. Sunku suprasti, kaip jie nepamąsto jog ateita iki tokio lygio, kai visuomenė tiesiog bukinama nuo visokių žaidimų ir šou, o spaudoje piešiamas šiurpus mūsų šalies vaizdas. Galima būtų siūlyti riboti visas tokias nesąmones, bet tuoj pat jie visi stos piestu. Kita išeitis remti ir skatinti kitokias laidas ir kultūrinę spaudą. Kas aišku būtų nepopuliaru ir nuostolinga. Bet tam reikėtų pasitelkti gerų specialistų komandą, kad padaryti visa tai ir pateikti patraukliai. Nes tikrai žinau , jog yra nemažai jaunų žmonių, kurie pasiilgsta tikro meno, kultūringo pasibuvimo ir prasmingo bendravimo. Beda , kad tai rasti sudėtinga, o be to tokie jauni žmonės ne visuomet turi tam pinigų. Geri koncertai, spektakliai - toks retas atvejis toliau gyvenantiems nuo didžiųjų miestų.
Kad kas nors peraukles geriancius tevus tiketis sunku, bet gal galima nors kiek pakovoti uz jaunus žmones. Už ju prasminga ir kultūringa laisvalaiki.Bet viso to siekti galima tik rengiant ir vykdant kompleksines ir ilgalaikes programas ( apimančias švietimą, žiniasklaidą, kūltūros, sporto institucijas). Projektų ir programų vykdymas turi būti tikrinamas specialistų ir esant reikalui koreguojamas. Manau, kad nors kartą reikėtų imtis patiems atsakomybes ir nekopijuoti kaip ten kas darė.(Pasidomėti kitų patirtimi privalu, bet kopijavimas neveda niekur. Gal jau prisikopijavom su visokiais profiliavimais ir kitom nesąmonėm).
Kodėl mes taip nuvertiname savo žmones? Yra gi ir Lietuvoje protingų žmonių. Bėda, kad su jais niekas nesitaria. Lietuvių nacionalinis bruožas - ,,pasitarėm , o aš nusprendžiau". Gal deretų išmokti diskutuoti ir girdėti kitų nuomonę.