Jaunimas - mūsų ateitis
Jaunimas - mūsų ateitis kaip dažnai mes girdime šią frazę. Ką tai reiškia? Ar kas galvoja, kad šiandienos jaunimas bus tie žmones, kurie išlaikys visus pensininkus, bedarbius ir t.t. Mes turėsime jums uždirbti pensijas. Mes esame jūsų ateitis. Bet kiek iš mano draugų tai supranta - pasakysiu neperdaugiausiai. Jiems įdomu tik vienas - geras laikas, ką veiks šį vakarą, išgert, keliauti ir t.t. Bet pagalvokite, kokia didele atsakomybe mums. Gerai aš prisiimu tą atsakomybę bet kas man padės pasidalinti šią atsakomybę, kas padeda man šiandien. Pažiūrėkime į mūsų švietimo sistemą. Kas šiandien gali sau leisti būti studentas, mes turime dirbti - galvoti kaip išgyventi, skaičiuoti kiekvieną centą, galvoti iš kur ateis sekantis kasnis. Kol aš baigsiu mokslus aš jau busiu pavargęs nuo darbo, nuo visko. ES turėtu investuoti į jaunimą nes jie ir yra ES ateitis.
Sutinku, kuo toliau, tuo sunkiau jaunam žmogui ką nors pasiekti ir susikurti sėkmingą ateitį.
Investuoti į jaunų žmonių ugdymą - reiškia investuoti į ateitį. Tai , manau , pačios geriausios ir visada atsiperkančios investicijos. Kol to nesuprasime, sunku bus su visomis kitomis reformomis.
Kai situacija tokia, jog prioritetinės sritys ekonomika, politika, belieka viltis, kad tie patys jauni žmonės turintys atsakomybės jausmą rinkdami vėliau politikus turėtų žiūrėti ką renka, arba patys siekti atsidurti seime, kad būtų galima keisti ir keistis.
ES ką ji gali padėti, nurodyti vyriausybėms prioritetus? Sunku padėti tiems , kurie patys sau nenori padėti.
Būtų gerai , kas ES pripažintų jog visa mūsų civilizacija išgyvena vertybių krizę ir grįžimas prie jų, bei jų įtvirtinimas padėtų lengviau spręsti ir kitas problemas, kurios kyla būtent iš to jog pamiršome Žmogų ir tai jog jis - gamtos dalis, kad viskas Pasaulyje yra susiję tūkstančiais saitų. Negalima vienas sritis taisyti neatsižvelgiant į visas kitas.
Įstojus Lietuvai į ES jaunimui atsiverė naujos galimybės - tai ir įvairios jaunimo programos ( JTBA), tai ir galimybės mokytis kitų šalių universitetuose, savanoriauti jaunimo organizacijose ir t.t. Ir tik nuo pačių jaunų žmonių iniciatyvos priklauso, ar jie pasinaudoja tomis galimybėmis, ar ir toliau lauks kol bus atnešta "ant lėkštutės". Pažįstų daug jaunų žmonių, kurie yra aktyvūs, pilietiški, iniciatyvūs. Tik gaila, kad savivaldybių funkcionieriai bijo ir nenori matyti šių jaunų žmonių iniciatyvų. Pirmiausiai turime keisti rajonų, miestų valdininkų požiūrį ir atsakomybę, o tik po to reiklauti iš ES.