Žemės ūkis
Kaip žmogui šiandien išgyventi iš žemės ūkio? Matau kaip mano tėvai vargsta, paseno prieš laiką vien iš noro išlaikyti savo ūkį. Juokingos jų "pajamos" bet vistiek jie kažkaip sugeba išgyventi. Aišku jiems nereikia kompiuterio, LCD televizoriaus, dizainerio rūbai ir t.t., bet aš neatsimenu paskutinį kartą, kad jie būtų normaliai atostogave. Žemės ūkis pasmerktas Lietuvoje - jaunimas bėga į miestą arba į užsienį. Kas beliko kaime - tik seni pavarge pensininkai.
ES pinigai remti ūkininkus - gražį iniciatyvą. Bet kodėl ES neapmokė tos pačius ŽUM darbuotojus kaip elgtis su šiais pinigais, kad pinigai pasiektu ūkininkus, kodėl neapmokė jos sudaryti strategijas (trumpa ir ilga laikės strategijos), kaip bendrauti su ūkininkais ir t.t. Ūkininkai patys skaičiuoja pagal ŽUM paskelbtas išmokas, daro prognozes, planuoja pagal remtinos veiklos ir ką staigiai ŽUM sumažina išmokas. O kur ta pati ŽUM, kuri skatino ūkininkus teikti paraiškas, plėsti veiklą, jų darbuotojai aiškina reikėjo numatyti tokius faktorius. Kas turėjo numatyti ūkininkas ar ŽUM? Apskritai Žemės ūkio ministerijos požiūris į ūkininkus labai keistas, daug biurokratijos, daug nežinios.
ES paramai privalomai daugiau skaidrumo tiek iš gavėjų, tiek iš teikėjų.
Daugiau skaidrumo reikia ne tik kai kalbame apie ES parama ukininkams bet ir visiems paramos gavejams. Gerai pastebeta kad lygiai tokia pat skaidruma turime reikalauti is instituciju kurios valdo ES pinigus bei sudaro finansuojamu sriciu strategijas bei prioritetus.
Mane, kaip parastą Lietuvos pilietį, kalbos apie skaidrumą nuteikia maloniai. Reikia klibinti valdžios institucijas, kad jos neužmigtų ir jaustų visuomenės stebėseną, bet ta stebėsena turi būti padori ir be išankstinio neigiamo nusistatymo.
Tik šiek teik keista, kad stebėsenos ir skaidrumo nepageidauja daugiausiai gaunantys paramos ūkio privatūs ir juridiniai asmenys. Labiausiai nepatenkintais dėl paramos ir jos skaidrumo visuomenės nariais neretai pasitaiko tie, kurie daugiausia jos susilaukia – žemės ūkio sferoje dirbantieji (ar net imituojantieji dirbančius) visuomenės nariai ir socialiai remiami asmenys (turiu omenyje tik etatinius paramos išmušinėtojus, kurie tai vykdo kaip kasdienį darbą). Tačiau neretai žemdirbiai, kaip ir socialiai remtinos šeimos (kurių tarpe yra nemažas skaičius tokiomis norinčiomis būti) nelabai linkę dalintis informacija apie gaunamą paramą iš valstybės (mokesčių mokėtojų), bet visada pasirengę verkšlenti, kad esą gaunama per maža parama.
Jeigu blaiviai paanalizuotumėme, tai suvoktumėme, kad mūsų žemdirbiai (arba tariamieji žemdirbiai, kurių nestinga) daugelyje gamybos sričių gauna net daugiau nei daugelio ES valstybių ūkininkai (tai ypač pasireiškia gyvulininkystėje, kuomet pagal suteiktas išmokų kvotas mūsiškiams vien tik iš ES biudžeto per turimus žemės plotus šiais metais bus sumokama apie 120 proc. ES senbuvėse ūkininkų gaunamos paramos, o kur dar iš valstybės biudžeto skiriama parama... aaa???? :) ).
Ar toks skaidrumas mūsų šalies žemdirbiams būtų priimtinas? Tikiuosi, kad taip. Tad tęskime.
Jeigu kalbame apie skaidrumą, tai neužmirškime įvardinti visas institucijas, gaunančias paramą ne tik iš ES, bet ir iš valstybės biudžeto...
Pastaruoju metu kalbama apie valstybės išlaidų mažinimą. Gal būt to ir reikia, ...nesu ekonomistas... bet pasigendu išlaidų mažinimo pvz. - žemės ūkiui ir jai priklausančioms visuomeninėms ir iš valstybės biudžeto išlaikomoms organizacijoms (pvz. garsiesiems ir nuolat riaušes už valstybės pinigus organizuojantiems Žemės ūkio rūmams). Įdomu, ar žemdirbiai, kurie yra verti to tikrai garbingo vardo, susimąsto, dėl pinigų panaudojimo taip vadinamose jų interesus atstovaujančiose organizacijose (pvz. Žemės ūkio rūmuose)? Ir kodėl niekas iš mūsų nereikalauja jokios ataskaitos už panaudotus milijonus valstybės lėšų?
Tad pritariu pašnekovams, kad praskaidrintumėme ne ir valstybės institucijų ir ne valstybinių organizacijų bei kitų subjektų paramos gavimo kišenę...