Pagarba mokytojams

Mokytoju atlyginimai pritariu yra tragiski. Taip pat pritariu. kad truksta pagarbos mokytojams. Bet kyla mintys, kad gal patys mokytojai saves negerbe. Kodel jie pasiduoda, kodel jie ne kovojo del savo teisiu? Nieks uz jos nekovos. Bet dabar susimasciau kodel tevai nera jega palaikant mokytojus? Ar tevams nenusibodo moketi toms pacioms mokytojams uz papildamas pamokas? Kiek zinau uzsienyje tevai nemoka uz papildomas pamokas nes vaikai gauna normalu auklejima mokykloje, vaikai eina i mokykla visa diena (nuo 8.30 iki 15.30), nera rytene ir pietine mokyklos pamaina ir t.t Nera absurdiskesnio kaip lietuvos svietimo sistema bent nemaciau ir neteko girdeti!!!!!!!

Iš pačių mokytojų trūksta pagarbos mokiniams.
O nuo to, kad mokytojas gaus nieks nepasikeis. Jei mokytojas negerbia saves kaip jis gali tiketis pagarbos is kitu? O beto kiek jau tokiu super duper mokytojų yra, kurie verti, kad ir dabar gaunamos algos (beje kuri mano manymų yra pakankamai nemaži, pažiūrėkite kiek už akademinė valandą gauna universitete docentas)? Daugumai mokytojų svarbu atpilti savo dalyką, vienodai rodo mokinių poreikiai, dar yra galimybė išsielieti pašūkauti per pamoką, sudominti savo dėstomu dalyku net neisruošia ir t.t. ir pan. ir būtinai visur skustis, kad kaip mažai mes gaunam. Bet ar jei gaus daugiau kažkas labai pasikeis?

Nepasakyčiau, kad mokytojai negerbia mokinių. Greičiau jau atvirkščiai. Mokiniui šiais laikais nieko nereiškia mokytoją išvadinti paskutiniais žodžiais, apspjauti, apskųsti ir pan. Deja, bet tikrai dažnai mokytojas iš visų jėgų stengiasi dėl tų vaikų gerovės, tačiau niekam tai nė motais...

Aciu Liepa as pati buvau mokytoja, esu mokytoja (pensininke). Mokytojos tikrai stengiasi kad vaikams butu geriau. Mokytojai turi kovoti su tuo kad siais laikas yra labai didele konkurencija tarp vaiku ne del pazymu bet del materialiniu dalyku - tevu pajamos, masina, rubus ir t.t. Laikas grizti i vertybes ir mokyti vaikus vertybes nes panasu kad namuose sie dalykai nera idiegiami.

Siaip jau pagarbos mokytojams vaikai visai neparodo. Kiek girdejau is kolegu ir draugu, tai net baisu pagalvoti... Jeigu vaikas gali pasiusti mokytoja ant 3 raidziu, o tevai ateja dar vaika uzstoja!!! Tai verta susimastyti kokia sviesi ateitis Lietuvos lauke...
Manau siuolaikinei vaikai tikai yra per daug lepinami tevu, todel pagarbos ir nera...
O del pinigu tai jau kitas reikalas... Tiesa ta, kad aukstuju mokyklu destytojai gauna maziau nei mokytojai, paradoksas vertas demesio...

Manau, kad švietimas - viena iš opiausių Lietuvos problemų. Be tinkamo švietimo nebus ir pilietinės visuomenės. Dirbu mokykloje ir pritariu , kad mokytojams nėra tinkamai atlyginama už jų sunkų darbą, gal todėl yra sudėtinga reikalauti iš jų tiek daug ( kalbu apie visuomenėje vyraujančią nuomonę - ,,dėl visko kalta mokykla"). Bet esu tikra , kad daugybė mokytojų dirba ir dirbs sąžiningai ir pasiaukojančiai stengdamiesi ugdyti jauną žmogų, nežiūrint to jog mūsiškė švietimo sistema paremta ir orientuota į mokymą, o ne į ugdymą. O tai ir sudaro esmines problemas ir apsunkina ugdymo procesą.
Dar turiu pastebėti, jog neteisingai galvojama, kad didesni atlyginimai galėtų viską pakeisti. Tai didžiausia klaida, kurios nenori pastebeti valdžia. Galiu tvirtai pasakyti, kad mūsų valdžios vyrams trūksta globalaus valstybės matymo ir mąstymo. Vis po truputį paramstydami vieną ar kitą valstybės kampą nieko neišsprendžia. Dar vienas pastebėjimas : ištiesų juokinga, kai įvairias problemas ( pvz. jaunimo psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos problema) bandoma spręsti taikant projektų metodą. Aš ne už tai kad nieko toje srityje nereikia daryti, bet tai turėtų buti didesnė ir visą auklėjimo sistemą apimanti programa ar projektas , plius ilgalaikis. Dabar - pinigai leidžiami, o rezultatas menkai matomas.
Kad tėvai lepina savo vaikus - nepasakyčiau. Tas lepinimas juos ginant ir užstojant, iš tiesų tai yra tik noras kompensuoti dėmesio stoką savo vaikams. Jei pabandai giliau pasiaiskinti to tuščio užstojimo priežastis , pamatai viena, kad tėvai labai menkai žino kuo tie jų vaikai yra ,,gyvi". Žinoma galima galbūt tėvus ir pateisinti (dėl daug ko ) ir suprasti...
Todėl tikėtis iš jų pagalbos auklėjant jų pačių vaikus vargu ar verta.Aišku tai ne apie visus tėvus... Yra suprantama kodėl jie tyli...
Todėl derėtų labai atsakingai pagalvoti apie visą šviet sistemą. Ir ne kopijuoti jos nuo kitų sekmingai ekonomiką besitvarkančių valstybių, o kurti savo modelį - KOL NEVĖLU. Kitos šalys neturi tokios praeities ir patirties, kaip mes, tad jų modeliai mums visai netinka. Tą seniai pastebėjo protingi žmonės , bet mūsų valdžia to negirdi.

Po truputį, po truputį keičiasi mokykla. O kaip greitai ir kaip kokybiškai ji keisis labai priklauso nuo mokytojų kaitos. Turiu omeny ne mokytojų kaip asmenų kaitą, bet kiek mokytojai mokosi, kiek stengiasi naudoti šiuolaikinius metodus, kiek supranta, kad svarbu ne tik, kad vaikas išmoks geografijos ar istorijos datas, bet, ar jis nebijos išsakyti savo nuomonę, ar jis nebijos diskutuoti ar jis mokės gyventi šiame nuolat, dabar labai greitai, kintančiame pasaulyje. Žinios, labai svarbu, bet dar svarbiau suteikti jaunam žmogui galimybę jaustis svarbiam, nebijoti ir mokyti sutikti iššūkius. Mokytojas ir turi būti tas tikras Mokytojas. Ir kokia laimė vaikui, šeimai, jei pasisekė ir tokį žmogų - Mokytoją, sutiko. Ir netikiu, kad vaikai jį pasiųs..
Mokyklose velniškai trūksta charizmatiškų asmenybių. Žmonių, kuriais vaikai tikėtų. O ir mokytojai labai sunkiai keičiasi, jiems svarbu išmokyti savo dalyko, nes iš jų bus pareikalauta (egzaminai, jų rezultatai mokytojo darbo įvertinimas), o ugdymas - kaip patikrins? Nors kiekvienos mokyklos vizijoje yra numatyta vertybių sistema, kuriomis turi vadovauti mokyklos bendruomenė. Universitetai, kolegijos turi keisti savo mokytojų ruošimo programas ir priėmimą į jas. Kaip ne kiekvienas (a) gali būti kunigu ar vienuole, taip ne kiekvienas(a) gali tapti mokytoju(a).